Artritas ir artrozė yra sudėtingos sąnarių ligos. Dėl panašių simptomų daugelis mano, kad šios ligos yra tapačios, tačiau taip nėra. Artritas ir artrozė skiriasi ligos priežastimis, vystymosi pobūdžiu, pažeidimo sritimi ir reikalauja visiškai kitokio gydymo.
Tarkime, du žmonės kreipėsi į gydytoją, skųsdamiesi sąnarių skausmais. Vienam buvo diagnozuotas artritas, kitam – artrozė. Kol abu pacientai sėdėjo eilėje, jie turėjo laiko trumpai aptarti savo sveikatos problemas.
Paaiškėjo, kad jų simptomai labai panašūs: skauda sąnarius, nesilanksto/neišsilenkia visa jėga, neduoda poilsio nei naktį, nei dieną. Netgi diagnozės panašios, bet vis tiek skiriasi. Kuo skiriasi artritas ir artrozė, jei abi ligos pažeidžia sąnarius?
Kas yra artritas
Artritas yra uždegiminė sąnarių liga. Visada prieš tai kaulinio ar kremzlinio audinio pažeidimas atsiranda dėl kokių nors veiksnių.
Iš sunaikintų ląstelių išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia uždegiminę reakciją. Pažeistos zonos kraujagyslės išsiplečia ir prisipildo krauju: dėl to imuninės ląstelės patenka į sąnarių audinį, kovodamos su žalojančiu veiksniu.
Tuo pačiu metu skystoji kraujo dalis palieka kraujagyslių dugną ir susidaro edema, kuri riboja uždegimo sritį. Taip organizmas apsisaugo nuo didelės bakterijų, svetimkūnių ir cheminių medžiagų žalos.
Visiškai ar iš dalies pašalinus patogeninį sukėlėją, pradedamas gijimo mechanizmas. Jei pažeidimas buvo nedidelis, atstatoma normali audinių funkcija. Gilūs defektai užgyja per randą – šiurkštaus jungiamojo audinio sritį, kuri neatlieka normalios organo funkcijos.
Artritas praeina visus šiuos etapus:
- pakeitimas – sugadinimas;
- eksudacija – edemos susidarymas;
- proliferacija – gijimas.
Priežastys
Ligos priežasčių yra labai daug, išvardijame pagrindines:
- streptokokinė infekcija (tonzilitas, skarlatina) dažnai sukelia komplikaciją – reumatą;
- agresyvūs autoantikūnai – baltymai, kuriuos organizmas gamina kovodamas su savo audiniais; ši situacija susidaro, kai yra imuninės gynybos klaida, dėl kurios ji suvokia sąnarius kaip svetimą kūno elementą - reumatoidinį artritą;
- purino metabolizmo pažeidimas sukelia šlapimo rūgšties kristalų nusėdimą sąnariuose - podagra;
- alerginės reakcijos gali apimti sąnarių audinį ir išsivystyti uždegiminė reakcija – alerginis artritas;
- ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas sukelia uždegimą (izoniazidas, D-penicilinai, hidralazinas, proboinami) – vaistų sukeltą artritą;
- bakterijos patenka per kraują arba operacijos metu – infekcinis artritas;
- bet kurios vietos virusinė ar bakterinė infekcija gali netiesiogiai paveikti sąnarių audinį – tai reaktyvusis artritas;
- ūmus sužalojimas – neseniai padaryta žala (smūgis, mėlynė, kapsulės plyšimas).
Simptomai
Liga pasižymi ūminiu pradiniu etapu, tai yra visiškos sveikatos fone, žmogui pasireiškia aštrus sąnario skausmas. Autoimuninėms formoms būdingas simetriškas smulkiųjų sąnarių pažeidimas – tarpfalanginiai pirštų, riešų, alkūnių sąnariai.
Daugeliu atvejų podagra prasideda nuo kojos piršto ir pėdos sąnario uždegimo. Sergant bakteriniu ir reaktyviuoju artritu, stambieji sąnariai dažniausiai pažeidžiami vienoje pusėje: kelio, klubo, kryžkaulio (stuburo sandūroje su dubens kaulais).
Reumatas išsivysto karščiavimo ir bendro silpnumo fone, prieš kurį dažniausiai skauda gerklę. Sunkus kaulo, kremzlinio audinio ir sinovijos uždegimas gali pasireikšti karščiuojant, esant bendrai intoksikacijai: galvos skausmui, silpnumui, apetito stokai.
Oda virš sąnario parausta ir liečiant jaučiasi karštesnė nei kitose srityse. Iš išorės jis atrodo patinęs ir didėja apimtis. Jei pažeidimas atsiranda tik vienoje pusėje, matomas skirtumas tarp sveikos ir sergančios galūnės.
Ribotas judėjimas yra susijęs su patinimu ir skausmu. Jei sąnario ertmė yra šiek tiek uždegusi, ji veikia beveik visiškai. Esant ryškiai patologinei reakcijai, visa sinovijos ertmė gali būti užpildyta skysčiu - šiuo atveju mobilumas yra smarkiai apribotas.
Gydymas
Gydymą atlieka bendrosios praktikos gydytojas, reumatologas ar traumatologas – jei priežastis yra mechaniniai pažeidimai. Terapija siekiama pašalinti provokuojantį veiksnį ir sustabdyti uždegimą.
Sergant bakteriniu ir reaktyviuoju artritu, reikalingi antibiotikai, autoimuniniam artritui – citostatikai arba gliukokortikoidai, alerginiam artritui – gliukokortikoidai ir antihistamininiai vaistai.
Artroskopijos metu uždegiminis skystis pašalinamas švirkštu arba specialiu išsiurbimu. Sąnarys imobilizuojamas visam ūminio uždegimo laikotarpiui. Po to pacientui parodoma gydomoji mankšta, atkurianti sąnarių judrumą.
Gydytojo patarimas
Iš asmeninės praktikos ir kolegų darbo patirties, kompresai su želatina puikiai pasiteisino esant bet kokios etiologijos sąnarių uždegimams. Juos lengva įgyvendinti ir pigu. Marlę reikia perlenkti keliais sluoksniais, ilgis ir plotis turi būti tokie, kad užtektų skaudamam sąnariui. Sulenktą marlę panardinkite į karštą vandenį, išspauskite ir ištiesinkite. Ant viršaus užbarstykite ploną želatinos sluoksnį, susukite taip, kad atsidurtų viduje, kaip maišelyje, ir neišsilietų. Uždėkite jį prie jungties, apvyniokite plastikiniu maišeliu viršuje ir pritvirtinkite tvarsčiu ir (arba) lipniu tinku. Kompresą galite nešioti iki 3 valandų, darykite 2 kartus per dieną 2 savaites. Paprastai poveikis jaučiamas 4-5 vartojimo dieną, tačiau norint pasiekti norimą rezultatą, gydymą reikia tęsti; jei kursas bus nutrauktas, skausmas grįš.
Kas yra artrozė
Artrozė (kitaip osteoartritas) yra degeneracinė liga. Jis pagrįstas sąnarių kremzlių mitybos pablogėjimu, lėtesniu atsistatymu ir laipsnišku retėjimu.
Paprasčiau tariant, kremzlės sluoksnis ištrinamas greičiau nei atkuriamas. Atidengiami kauliniai sąnariniai paviršiai. Jie nėra tokie lygūs kaip kremzlės ir judėdami trinasi vienas į kitą jėga. Kaulų plokštelės iš dalies sunaikinamos, išsivysto lengvas lėtinis uždegimas.
Ligai progresuojant sąnaryje išauga kauliniai dygliai – tai apsauginė audinio reakcija į nuolatinį pažeidimą. Jie neleidžia paviršiams slysti vienas kito atžvilgiu, sutrinka sąnario paslankumas.
Artrozė daugeliui žmonių pradeda progresuoti po 30-40 metų, trunka metus, jos simptomai yra lengvi arba vidutinio sunkumo.
Stuburo sąnarių osteoartritas paprastai vadinamas osteochondroze.
Priežastys
Yra predisponuojančių veiksnių, kurie sukelia patologijos vystymąsi ankstyvame amžiuje ir apsunkina jos eigą:
- didelis fizinis aktyvumas sportininkams;
- nutukimas;
- sąnarių traumų istorija;
- kraujagyslių ligos;
- sėdimas gyvenimo būdas;
- įprastos jungties konfigūracijos pažeidimas, pavyzdžiui, su plokščiomis pėdomis;
- ilgalaikis vibracijos poveikis;
- moterims – hormonų disbalansas arba menopauzė.
Simptomai
Stambūs sąnariai dažniausiai pažeidžiami vienoje pusėje: kelio, klubo, kryžkaulio. Liga prasideda nepastebimai. Iš pradžių skausmas yra retas ir yra susijęs su dideliu fiziniu krūviu.
Diskomfortas praeina tą pačią dieną arba po kelių dienų, jei žmogus spėja pailsėti. Ligai progresuojant, skausmo intensyvumas didėja ir atsiranda net atliekant įprastą kasdienę veiklą.
Sąnario mobilumas palaipsniui mažėja ir dėl ligos jis visiškai prarandamas. Pažeistos galūnės judesiai sukelia stiprų skausmą. Osteoartritas gali paūmėti pagal artrito tipą – sąnario ertmėje kaupiasi skystis, virš jo esanti oda parausta ir įkaista. Uždegiminei reakcijai nurimus, ligos eiga grįžta į ankstesnę eigą.
Gydymas
Artrozę gydo traumatologas, ortopedas, kartais ir chirurgas. Terapija skirta medžiagų apykaitos procesų atkūrimui kremzlėje, sąnarių mitybos gerinimui, uždegiminės reakcijos pašalinimui. Gydymas trunka visą gyvenimą, gali būti tęstinis arba vaistų kursai.
Interiktaliniu laikotarpiu chondroprotektoriai skiriami tablečių ir tepalų, gydomųjų pratimų ir masažo pavidalu. Paūmėjimo atveju chondroprotektoriai leidžiami į veną arba į raumenis kartu su skausmą malšinančiais ir priešuždegiminiais vaistais. Traumatologas apsauginius vaistus gali suleisti tiesiai į sąnarį kas kelis mėnesius.
Pažengusios ligos stadijos reikalauja chirurginės intervencijos, kurios metu sergantis sąnarys pakeičiamas dirbtiniu.
Skirtumai tarp ligų
| Pasirašyti | Artritas | Artrozė |
| Ligos priežastis | Uždegimas | Kremzlinio audinio degeneracija |
| Dabartinė | Ūmus, lėtinis su paūmėjimais | Lėtinis |
| Skausmas | Intensyvus nuo pat pradžių, ryškesnis ryte | Ligos pradžioje jis silpnas, bet palaipsniui didėja. Padidėja vakare ir po treniruotės |
| Judesiai | Būtina „išsiskirstyti“ - ryte po miego sąnariai yra mažiausiai judrūs | Judrumas mažėja palaipsniui, nėra rytinio sustingimo |
| Pažeisti sąnariai | Simetriškai pažeidžiami smulkūs rankų ir pėdų sąnariai. Didieji kenčia nuo bakterinės infekcijos | Vienas ar keli dideli sąnariai skirtingose kūno pusėse |
| Kraujo tyrimas | Ryškūs uždegiminiai pokyčiai bendrame kraujo tyrime, reumatoidinis faktorius, C reaktyvusis baltymas, antikūnai prieš patogenus | Nėra būdingų pokyčių |
| Rentgenas | Etapiniai pakitimai, osteoporozė – kaulinio audinio nykimas, cistos kauluose | Palaipsniui keičiasi, deformuojasi sąnario tarpas, atsiranda kaulinių dyglių ir ataugų. |
| Pagrindinis gydymas | Priešuždegiminiai vaistai | Chondroprotektoriai |
Panašus abiejų ligų požymis yra progresuojanti eiga, palaipsniui prarandant mobilumą. Autoimuninis artritas dažnai pasireiškia jauname amžiuje, kai žmogus dar nerūpestingas savo sveikatai.
Reikia atsiminti, kad bet koks sąnarių skausmas, kuris trunka ilgai, atsiranda tam tikromis sąlygomis – tai rimta priežastis kreiptis į gydytoją. Siekiant sulėtinti patologinio proceso vystymąsi, svarbu laiku diagnozuoti ligą ir pradėti jos gydymą.